PAGYROS IR KRITIKA
Europos istorija suformavo mus visus. Kuo svarbūs mūsų prisiminimai? Kokia bus ateitis ir kokį vaidmenį atliksite jūs?
EUROPA UŽSIENIEČIO AKIMIS
Kaip į Europą žiūrima svetur? Eksponatai, kuriuos čia matote, atkeliavo iš viso pasaulio muziejų, ir juos apžiūrint galima nutuokti, kaip į Europą ir europiečius žvelgia kitos kultūros. Pirmuosius kontaktus su europiečiais neretai lydėdavo smalsumas. Tačiau šis požiūris pasikeitė Europos šalims įsiviešpatavus beveik visame pasaulyje per kolonizaciją, priespaudą, vergovę ir išnaudojimą. Visgi Europa buvo ir idealizuojama kaip rafinuotos kultūros ir visuotinių vertybių – jos senovinės praeities paveldo – vieta.
Ne viena galinga Europos valstybė steigė prekybos bendroves, kad galėtų prekiauti su Tolimųjų Rytų šalimis. XVII a. svarbiausia jų buvo Nyderlandų Ost Indijos bendrovė.
Pagrindinis kontaktų tarp Europos ir Afrikos elementas 1500–1800 m. buvo prekyba vergais. Tai, kaip iš pradžių portugalų prekybininkus ir jūreivius vaizdavo afrikiečiai, pasako daug. Šioje plokštėje vaizduojamas portugalas, nešinas manilomis – apyrankėmis, kurios buvo tapusios standartine valiuta vergams pirkti.
Bėgant XIX a., nemažai pasiturinčių amerikiečių leisdavosi į didžiąją kelionę po Europą. Jų įsivaizdavimą apie Europą formavo klasikinės eros griuvėsiai, Renesanso meno kūriniai ir romantiški kraštovaizdžiai. Keliautojai užsisakydavo arba namo siųsdavosi specialius – kartais nepaprastai įmantrius ir didelius – suvenyrus.
ĮVERTINIMAS IR KRITIKA
2012-aisiais Europos Sąjungai buvo paskirta Nobelio taikos premija už daugiau kaip šešis dešimtmečius trunkantį jos indėlį siekiant taikos ir susitaikymo, skatinant demokratiją ir žmogaus teises Europoje. Tačiau, milijonams ES piliečių susiduriant su didžiuliais ekonominiais sunkumais, protestuotojai kritiškai įvertino šį apdovanojimą: ES vaidmuo ateityje jiems kelia abejonių.
Nobelio taikos premiją per 2012 m. gruodžio 10 d. Osle vykusią jos įteikimo ceremoniją atsiėmė trijų svarbiausių ES institucijų pirmininkai. Nepaprastai simboliška tai, kad premija buvo kartu įteikta visiems valstybių, kurios šimtmečiais buvo priešės, ir jų vyriausybių vadovams.
Europa išgyvena netikrumą ir dėl problemų Europos Sąjungos viduje, ir šalia jos sienų. Ar ES šalys suartės, ar, priešingai, prarastą galią susigrąžins tautinė valstybė? Ar ES gali dar labiau plėstis? Ar jos sienos galutinai apibrėžtos, ar keisis toliau?
Dėl valstybės skolų krizės, taip pat prieštaringų griežto taupymo priemonių ir pagalbos paketų poveikio Europos Sąjungai tenka spręsti vieną sudėtingiausių dilemų nuo pat jos sukūrimo. Šios priemonės buvo mėginimai apsaugoti pinigų sąjungą, kurią sudaro labai skirtingos ekonomikos šalys. 2015-ųjų Graikijos krizė vos nesibaigė euro zonos griūtimi.
BRIUSELIS: SOSTINĖS METAMORFOZĖS
Briuselis Europos sostine tapo neplanuotai: tai įvyko faktiškai per atsitiktinumą ir visai netyčia. Dabar tai keturguba – Europos, Belgijos, Flandrijos ir Briuselio regiono – sostinė.