Kuriame istoriją: COVID įamžinimas
Europos masto pandemijos įamžinimas
2020-ųjų pradžioje Europos istorijos namai ėmėsi projekto, kurį įgyvendinant buvo renkami liudijimai apie tai, kaip Europa gyveno per COVID-19 pandemiją, o ypatingas dėmesys skiriamas solidarumo, vilties ir bendruomenės telkimo reiškiniams. Toliau esančiose galerijose pateikiama daugybė įamžintų ir mūsų kolekcijai padovanotų objektų.
2020 m. birželio–gruodžio mėnesiais kai kurie iš jų buvo eksponuojami muziejaus Pasakėčių salėje.
Piešiame vaivorykštę: „Viskas bus gerai“
Italijoje žmonės ėmėsi kurti plakatus, kuriuose buvo vaizduojama vaivorykštė ir optimistinė žinutė Andrà tutto bene („Viskas bus gerai“). Plakatuose, kurie papuošė jų langus ir balkonus, buvo reiškiamos pozityvios kolektyvinės mintys apie susiklosčiusią nelengvą padėtį. Juose atkartojamas kantoniečių posakis jiayou – „nepasiduok“, – pasirodęs Kinijoje, kuriai pandemija smogė pirmoji.
Plakatai su vaivorykšte pasklido po visą Europą, o juose naudojama frazė tapo viena įsimintiniausių su koronaviruso pandemija siejamų žodžių sekų.
Šiaurės universiteto Mokslinių tyrimų ir mokymų centras rinko lėšas Baja Marės (Rumunija) apskrities ligoninei paremti. Už savanorių surinktas lėšas buvo pagaminta 310 medicininių kaukių, papuoštų šiuo lipduku, ir du ventiliatoriai.
Pandemijos sienos
Izoliacija sudavė skaudų smūgį judėjimo laisvei. Vėl iškilo seniai pamirštos sienos, o daugybė europiečių liko atskirti nuo savo šeimų. Pasienio miestelių gyventojai į tai reagavo pasitelkdami kūrybą: meno kūriniais ir tyliais protestais prieš judėjimo laisvės apribojimą.
2020-ųjų kovo viduryje žaliuojančioje lauko erdvėje prie ežero, kurią dalijasi Vokietijos Konstanco ir Šveicarijos Kroiclingeno miestai, iškilo metalinė tvora. Netrukus į tai buvo atsakyta tyliu protestu prieš sienos uždarymą. Organizatoriai paprašė visų, kuriuos palietė ši padėtis arba kurie norėjo prisijungti iš solidarumo, pagalvoti, ką jie galėtų atsinešti prie tvoros: nuotrauką, laišką, spyną arba ką nors originalaus. Kvietime buvo prašoma atsinešti tik tai, kas kelia teigiamus jausmus – jokių provokacijų, jokių nesąmonių.
2020 m. kovo 20 d. Lenkijos ir Čekijos pasienyje buvo surengta spontaniška akcija. Lenkijos Cešyno ir Čekijos Tešino miestai, paprastai sujungti tiltais per Olzos upę, įvedus sienų kontrolę buvo vienas nuo kito atkirsti. Reaguodama į tai, grupė lenkų ir čekų gyventojų pagamino ir abipus upės iškabino plakatus su užrašais apie tai, kaip jie vieni kitų pasiilgo.
Pagrindinės teisės izoliacijos sąlygomis
Būta atvejų, kai Europos masto izoliacija reiškė pagrindinių teisių ribojimą. Tačiau žmonės rasdavo būdų pareikšti nuomonę.
2020-ųjų balandį Lenkijoje buvo rengiamasi balsuoti dėl įstatymo, pagal kurį nėštumo nutraukimas ir lytinis švietimas būtų tapę neteisėta veikla. Galimybės ateiti į protestą su juodu skėčiu, tapusiu kovos už moterų teisių apsaugą Lenkijoje simboliu, nebuvo. Vietoj to protestuotojai, nešini skėčiais, sustojo į eilę prekybos centre – vienintelėje viešoje vietoje, kurioje tuo pat metu galėjo susirinkti daugiau žmonių. Kiti protestuotojai juodus skėčius išskleidė ir plakatus pakabino savo balkonuose bei ant langų. Balsavimas dėl įstatymo prieš nėštumo nutraukimą galiausiai buvo atidėtas.
Padovanota Europos istorijos namams Briuselyje.
Kūrybiškas atsakas
Svarbų vaidmenį izoliacijos laikotarpiu atliko kūryba ir mėgavimasis menu. Ir vaikai, ir suaugusieji savo jausmų įvairovę reiškė piešiniais, eilėraščiais arba muzika. Jų kasdienybę įamžino mokykliniai ir mokymosi projektai. Dalis kūrinių gimė siekiant palaikyti draugus arba šeimos narius.
„Vienas dažniausių COVID-19 simptomų yra kvėpavimo nepakankamumas, sunkumas kvėpuoti, tačiau ši liga dusina ir įvairiais kitais gyvenimo aspektais... Tai, kad per koronaviruso krizę daugelyje Europos šalių buvo suvaržytos įvairios konstituciškai užtikrinamos žmogaus teisės, yra faktas. Tūkstančiams piliečių tai reiškė socialinį dusulį.“ Anna Vasof
Koronavirusas, koronavirusas, mes dezinfekuojame rankas,
Viskas prasidėjo Kinijos žemėse.
Koronavirusas, koronavirusas, visas pasaulis meldžiasi Dievui,
Mes namie, visi izoliuojamės.
Koronavirusas, koronavirusas, su gydytojų pagalba mums pavyks,
Jie aukojasi, jie drąsūs,
Brangūs kaip auksas!
Koronavirusas, koronavirusas, visi mes plaunamės rankas,
Tikėdamiesi netrukus apsikabinti.
Virusą puošianti karūna yra užuomina į žodį corona, kuris išvertus iš italų kalbos reiškia karūną.
Londone gyvenanti šveicarė Sara Roloff savo istorija apie kovą su COVID-19 pasidalino dienoraščio įrašų forma. Sara turi bičiulę Belgijoje, kurios sūnūs, 9-metis Leonas ir 6-metis Felixas, nupiešė jai šį piešinį kaip padrąsinimą nepasiduoti. Šis piešinys ir Saros istorija tapo priemone, kuria naudojantis apie virusą buvo aiškinama vaikams ir kitiems, norėjusiems padėti tos pačios nelaimės ištiktiems žmonėms bei palengvinti jų nerimą.
Padovanota Europos istorijos namams Briuselyje.
Medikai: naujieji didvyriai
Nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios priešakinėse kovos su virusu linijose darbavosi sveikatos priežiūros specialistai. Darbas ligoninėse ir priežiūros sektoriuje apskritai daugeliui jų kainavo gyvybę – neretai dėl apsaugos priemonių stygiaus. Slaugytojos ir gydytojai vadinami naujaisiais šio nelengvo meto superdidvyriais tikrąją šio žodžio prasme.
Vienai Rumunijos komunikacijos paslaugų agentūrai šovė mintis juos pavaizduoti dievais ir šventaisiais, o įkvėpimo ji sėmėsi iš įvairių religinių ikonų. Tiesa, ši akcija užsitraukė kai kurių religinių lyderių rūstybę.
Kad ir didvyriai ar šventieji, medikai neišvengė baimės ir nepasitikėjimo savo atžvilgiu. Apie medikų diskriminaciją ar prieš juos nukreiptą agresiją, kurios griebdavosi, pavyzdžiui, užsikrėsti pabūgę kaimynai, pranešė ne vienos Europos šalies žiniasklaida. Laimei, šiuos atvejus dažnai nustelbdavo paramos ir solidarumo liudijimai.
Padovanota Europos istorijos namams Briuselyje.
Kad ir didvyriai ar šventieji, medikai neišvengė baimės ir nepasitikėjimo savo atžvilgiu. Apie medikų diskriminaciją ar prieš juos nukreiptą agresiją, kurios griebdavosi, pavyzdžiui, užsikrėsti pabūgę kaimynai, pranešė ne vienos Europos šalies žiniasklaida. Laimei, šiuos atvejus dažnai nustelbdavo paramos ir solidarumo liudijimai.
Padovanota Europos istorijos namams Briuselyje.
Nors medikai dažniausiai reiškė padėką įvairiais būdais juos rėmusiems žmonėms, per visą žemyną nusirito masinė medikų protestų banga: jie protestavo dėl nepakankamos apsaugos, dėl kurios kovos su virusu lauke buvo ypač pažeidžiami.
Padovanota Europos istorijos namams Briuselyje.
Solidarumas praktikoje
COVID-19 krizės protrūkis įsimins tuo, kad apsaugos priemonių trūko ne tik plačiajai visuomenei, bet ir medikams. Dėl kaukių, aprangos ir kitų apsaugos priemonių stygiaus didžiulė įtampa buvo kilusi ne vienoje Europos šalyje. Visame žemyne susidariusi nepaprastoji padėtis įkvėpė piliečius imtis veiksmų ir savanoriškai teikti paramą bei padėti kuo greičiau apsirūpinti priemonėmis.
Nepaprastoji padėtis dėl apsaugos priemonių stokos tapo įkvėpimu viso žemyno piliečiams. Pristigus medicininių reikmenų – nuo apsaugos priemonių iki gyvybes gelbstinčių ventiliatorių, – pagalbos ranką ištiesė 3D spausdintuvų savininkai: greičiau ir pigiau pagaminami reikmenys jau dabar gelbėja gyvybes. Jūsų dėmesiui pateikiame keletą solidarumo, bendruomenės susitelkimo ir kūrybiškumo kovojant su pandemija pavyzdžių.
Pristigus medicininių reikmenų, 3D spausdintuvų savininkai visoje Europoje ėmėsi gaminti pigesnes jų versijas, kurios buvo greitai pristatomos medikams.
Prie iniciatyvos #ЗАДОБРОТО (#UŽGERUMĄ) prisijungė bulgarų dizaino studija „Love 2 Design“. Nemažai 3D spausdintuvus turinčių jos entuziastų gamino apsauginius veido skydelius pirminės grandies medicinos specialistams.
Padovanota Europos istorijos namams Briuselyje.
Medikams ir kitiems specialistams, pavyzdžiui, slaugos namų personalui, stigo apsauginių chalatų. Į pagalbą siūlydavosi reikiamų įgūdžių turintys žmonės, neretai pagamindavę didžiulius tokios aprangos kiekius.
Madride apsauginius chalatus ėmėsi siūti grupė susiorganizavusių savanorių. Pagalbos ranką ištiesė daugybė žmonių, neretai senjorų, namuose turėjusių siuvimo mašiną. Jie koordinavo gamybą, o chalatai su širdelės formos logotipu buvo pristatomi į ligonines, policijos nuovadas, ugniagesiams arba viešojo administravimo įstaigų darbuotojams.
Padovanota Europos istorijos namams Briuselyje.
Medikams ir kitiems specialistams, pavyzdžiui, slaugos namų personalui, stigo apsauginių chalatų. Į pagalbą siūlydavosi reikiamų įgūdžių turintys žmonės, neretai pagamindavę didžiulius tokios aprangos kiekius.
Madride apsauginius chalatus ėmėsi siūti grupė susiorganizavusių savanorių. Pagalbos ranką ištiesė daugybė žmonių, neretai senjorų, namuose turėjusių siuvimo mašiną. Jie koordinavo gamybą, o chalatai su širdelės formos logotipu buvo pristatomi į ligonines, policijos nuovadas, ugniagesiams arba viešojo administravimo įstaigų darbuotojams.
Padovanota Europos istorijos namams Briuselyje.
Nors veido kaukės būtinos su COVID-19 pacientais ligoninėse dirbantiems specialistams, jų trūko visur. Daugybė žmonių ne vienoje Europos šalyje spontaniškai ir iš solidarumo ėmėsi namuose siūti medžiagines kaukes, skirtas tiek naudoti asmeniškai, tiek dalintis su kitais, tiesa, moksliniai jų naudos įrodymai nėra vienareikšmiai. Namų sąlygomis darbavęsi išradėjai sukūrė specialius filtrus ir padėjo patobulinti šių veido kaukių praktinį naudojimą.
Bus padovanota Europos istorijos namams Briuselyje.
Pandemic Soundscapes
How did Europe sound during the coronavirus pandemic? What connects the lockdown experience across the continent? This sound composition created by Mara Maracinescu features 21 distinct recordings from 17 European countries, made between March and May 2020 during the first European COVID-19 lockdown.
The main purpose of the research and resulting composition was to trace the impact of the lockdown on European soundscapes: new rituals or types of gathering that appeared; changes in the ambient soundscape, due to lower traffic, or the amplified presence of the State’s voice, for example through loudspeakers.