Back to top

Fake for Real

Klastočių ir falsifikavimo istorija

(SPALIS 2020 - SPALIS 2021)

Įkyrėjus kasdienio gyvenimo rutinai, nesunku pasiduoti saldžiai sensacijų, efekto ir nežemiškumo pagundai. Taip pabėgame nuo pilkumos. Tačiau apgaulės žaidimas smagus tik kai jį žaidžiame savo valia. Sąmoningai apgaudinėjamas žmogus pralaimi daugybe frontų: netenka pinigų, praranda pasitikėjimą ir savigarbą ar netgi savo būtį.

Nors (dez)informacijos mastas, su kuriuo susiduriame dabar, neturi precedento, ši problema egzistuoja nuo seno. Istorijoje apstu nesuskaičiuojamų pavyzdžių, kai melas būdavo dangstomas tiesa. Trojos arklys – mitologinis apgaulės archetipas – simboliškai susieja senovės istoriją ir labai šiuolaikiškas interneto dominuojamo pasaulio problemas.

Iš praeities klaidų pamažu susidėliojame kelionės planą, kuris mus veda į neįtikėtiną klastočių pasaulį, tačiau, nusprendus sugrįžti į tikrovę, parodo kelią atgal.

VALDYMAS IR MALDA

Kaip valdžia tampa teisėta? Politikos ir religijos dvikova siekiant įtvirtinti savo teises į valdžią ir teisėtumą vyksta nuo neatmenamų laikų. Romėnų imperatoriai tapdavo dievais. Popiežiai savo rankose telkdavo pasaulietinę valdžią. Šventųjų relikvijos augindavo šventųjų vietų prestižą. Imperatorius be nuodėmės, nepriekaištingas popiežiaus valdymas, fizinis galingo šventojo buvimas – visa atrodo per gerai, kad būtų tiesa. Laimei, mums nebereikia kartoti iškreiptų praeities liudijimų. Faktai buvo atskleisti drąsiųjų ir smalsiųjų pastangomis.

PASAULIO SUPRATIMAS

Išradus spaudą, išaušo nauja era: informacija tapo prieinama kaip niekad. Tačiau neregėtas informacijos kiekis dar nereiškia, kad ji teisinga. Tie, kurie vaikėsi šlovės ir turto, mielai skleidė melagingą informaciją naujovių ištroškusiai publikai. Net ir mokslinių tyrimų istorijoje esama tyčinio klastojimo epizodų. Galimybė įrodyti neteisumą yra ne mokslinio metodo yda, o esminis požymis, kuriuo jis skiriasi nuo kitų pasaulio supratimo sistemų.

VIENIJIMAS IR SKALDYMAS

Klastotės ir falsifikatai buvo galingos priemonės vykstant XVIII ir XIX a. etninės ir tautinės tapatybės formavimosi procesams. Visos Europos tautinių sąjūdžių varomoji jėga buvo „patriotinio“ pramano ir tikrų istorinių atradimų derinys. Formuojantis šiuolaikinėms tautoms, reikėjo ne tik bendros istorijos, bet ir bendrų priešų. Visuomenės atpirkimo ožiams surasti ir pasmerkti buvo klastojami dokumentai, kuriamos sąmokslo teorijos bei piktnaudžiaujama teisingumu, o šių procesų pasekmės buvo pražūtingos ir ilgalaikės.

KARO KOVOS

Atkartojant frazę, kurios autorystė iki šiol galutinai neatskleista, pirmąja karo auka tapo tiesa. Karas yra būtent tas metas, kai melo ir apgaulės griebiasi visos jo šalys. Per II pasaulinį karą mūšio lauku buvo tapusi visa Europa, o pasirinkimas, kuo pasitikėti, turėjo lemtingų pasekmių. Faktų apie nusikaltimus, kuriuos dangstė ir teisino totalitariniai režimai, nustatymas tapo uždaviniu, kuris sprendžiamas jau ne vieną dešimtmetį.

KLASTOTĖS IR TURTAS

Viena pagrindinių klastojimo priežasčių istorijoje buvo siekis pasipelnyti. Meno kūriniai, prabangos daiktai, kasdienio vartojimo prekės ir pinigai klastojami siekiant finansinės naudos. Daiktų, kurių žmonės trokštai labiausiai, – nesvarbu, ar tai būtų olandų senųjų meistrų drobė, ar „Louis Vuitton“ rankinė, – klastojimas yra tapęs esminiu globalios vartotojiškos visuomenės, kurioje mes gyvename, elementu. Tiesa, kaip atskleidžia eksperimentinis dokumentinis filmas „Čekiška svajonė“, klastotės taip pat naudojamos siekiant parodyti mūsų nepasotinamą troškimą turėti daugiau, pigesnių ir naujesnių daiktų.

NETIESOS POLITIKOS ERA?

Sąvoka „netiesos politikos visuomenė“ apibūdina kultūrą, kai visuomenės nuomonę formuoja ne faktai, o emocijos ir asmeniniai įsitikinimai. Akivaizdžiausiu jos simptomu dažnai laikomos melagingos naujienos.

Tačiau melagingos naujienos neapsiriboja viena konkrečia sritimi. Dabartinė padėtis ypatinga tuo, kad, naudojantis šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis, pirmiausia internetu, jos gali sklisti greitai ir plisti visame pasaulyje. Susidūrus su nesuskaičiuojamų šaltinių informacijos gausa, neretai sunku nuspręsti, kas yra tiesa ir ar konkretus šaltinis yra patikimas.

Laimei, visada yra būdų šiems iššūkiams atremti: atskirti faktą nuo fikcijos ir laviruoti sudėtingoje tikrovėje padės kritinis mąstymas ir pirmojo įspūdžio kvestionavimas, savo asmeninių nuostatų suvokimas ir šaltinio rimtumo įvertinimas.