COVID tampa istorija

Jack Hopkins

Jack aged 5 from North Devon - during the lockdown he walked 50k to raise money to help the NHS. Total raised £1550. He walked 5k twice a week and although this was tough he kept going as he remembered “the doctors and nurses needed to help to stop the virus”.  Nominated by Katie Roberts

Mahi Ahmed

Mahi Ahmed was the founder of Inclusive Exeter CIC’s Coronavirus Hardship Relief Project. As lockdown loomed, Mahi got working on his plan to have tasty, nutritious meals delivered to vulnerable people across the city. Within days, a team of volunteers responded and our wonderful group of co-ordinators, order takers, shoppers, chefs and delivery drivers came together. Mahi’s enthusiasm was infectious and our whole team felt motivated and energised. More than 1,000 people benefitted, receiving meals and/or food parcels, thanks to Mahi’s vision and drive. He would say that every member should be nominated but he is our Lockdown Legend. - Nominated by Alan Quick

City Community Trust

CCT is Exeter’s leading health and wellbeing charity working in partnership with Exeter City Football Club and provides a range of activities to people of all ages, focused on health, education, wellbeing and physical activity. During the Covid-19 crisis CCT turned their attention to underpinning the support services here in Exeter and East Devon. Throughout May they responded to requests to deliver groceries and medication to the most vulnerable in the community and have now supported shielded and vulnerable people - Jamie Vittles, Andy O’Doherty and all the team at the City Community Trust were nominated by Cllr Peter Holland.

Marilyn Laws

Since late March Marilyn Laws has selflessly raised over £1000 for the Children’s Hospice South West and in the process brought a sense of security to the community. Marilyn raided her sewing supplies to make an array of masks for the community, and in the process raised money for an organisation where terminally ill children have come to spend their last days during lockdown. The generosity of people has been overwhelming. This is not only in terms of the donations but assisting Marilyn in her quest to distribute the masks. Marilyn’s mission continues! – Nominated by Simon Tootell

Paul Mouland

Paul Mouland, the Freemoovement team and their volunteers have been delivering, by bike and trailer, hot meals to the homeless, medication, books from Exeter Library, food packages and essential supplies for people who have suffered financially and emotionally. They have forged partnerships with multiple community organisations including faith groups, St Thomas Food Fight, St Thomas Medical Centre to name a few. Paul has also stepped in and hosted online Covid-19 emergency meetings for the city wards of St Thomas, Alphington and Exwick. Their contribution to the city of Exeter has been immense. - Nominated by Chloe Pooley

YMCA Exeter Support Workers - Peter Hall

YMCA Exeter Support Worker, Peter Hall is our lockdown legend. As networks, routines and community connection were stripped away for our 31 young people living in supported accommodation, Peter responded with faultless courage. He went above and beyond to support our young people as he toured the building, responding to any fears and connecting from a distance - ensuring every young person knew that they weren’t alone.

YMCA Exeter Support Workers - Lydia Brown

As lockdown hit on 23rd March, YMCA Exeter Support Worker, Lydia Brown, was on call 24/7 responding faultlessly and courageously to young people struggling with the impact of lockdown on their mental health.  One resident needed Lydia to accompany them to the hospital, other residents needed Lydia to queue for hours to collect their prescriptions. Many residents just wanted to chat on the phone day or night, knowing that Lydia would be there for them. To all of us at YMCA Exeter, Lydia is our lockdown legend.

YMCA Exeter Support Workers - Sarah Griffiths

As Covid-19 broke, Sarah Griffiths single-handedly kept YMCA Exeter supported accommodation spotlessly clean for all 31 young people living in residence. She went above and beyond, putting her own health at risk to ensure that there was no chance of the virus spreading. From endlessly cleaning communal handles, to meticulously ensuring communal bathrooms were free of germs, Sarah embodied selfless courage and kindness towards all of our young people. To all of us at YMCA Exeter, Sarah is our lockdown legend.

David Spicer

My very good friend David Spicer is a Lockdown Legend because every day for the first 50 days of Lockdown he played a virtual ‘Guess the song’ keyboard rendition of popular hits for his vast number of followers. This quickly became very important to all of his friends and family as it provided something to look forward to and chat about together online. It made everyone smile in a really tough time when people were scared and stuck indoors. His little chat, some jokes and keyboard skills were a daily highlight and made lockdown an easier thing to get through. - Nominated by Dax Oliver

Sammy Hartstein

Sammy is 16 years old and has been a regular volunteer for the Buckfastleigh Response team, helping deliver food parcels for the food bank. He has donned his face mask and gloves and carried heavy boxes of groceries to people who needed support, often in hot weather. As well as delivering food, he has delivered books to help shielded people with their lockdown boredom. He has done all of this whilst coping with the death of his grandma, the loneliness of lockdown, and uncertainty around his GCSEs. - Nominated by Helen Hartstein

Home haircut, April 2020

A three-year old boy, Oisin, has his haircut at home, Carryduff, Northern Ireland, April 2020. Due to the lockdown hairdressers were shut.

Lisburn & Castlereagh City Council staff and councillor with NHS floral banner

This floral banner, dedicated to the National Health Service (NHS), was planted by Lisburn & Castlereagh City Council staff in Lisburn’s historic 17th-century Castle Gardens.   

Shuttered shop, Lisburn City Centre, March 2020

Due to a nationwide lockdown in March 2020, shops were ordered to close. Many people were very worried by the pandemic, and shop owners often left words of encouragement on their closed businesses, including this – ‘take care and stay safe’. Lisburn Turkish Barbers is located in Market Square, Lisburn.

Child’s linen face mask

Linen is strong, lightweight, easy to work with and helps wick moisture away. It is one of the best fabrics for facemasks or coverings. In Northern Ireland, the use of face coverings in enclosed public spaces was made mandatory to help stifle the impact of the Covid-19 pandemic.   

Alcohol hand sanitiser, April 2020

Alcohol hand sanitiser was in huge demand in the early days of the pandemic. Many distilleries ceased producing spirits and started selling their own, branded, hand gels. Shortcross Gin is located outside Crossgar, Co. Down, and sold their products online.

Antwerp prison banners

The employees and inmates of the prison on Begijnenstraat made four banners. This way they sent out messages of solidarity and empathy - a wish for health for everybody.

15 March – 16th May 2020

Collection: MAS, inv. nr MAS.0328.002

Urban gym

'Beerschot Atletiek' and 'Buurtsport Kiel en Hoboken' developed a gym track across the Kiel neighbourhood. They suggest exercises everyone can do in different public places, making use of benches, stairs, etc.

20th April 2020

Walking the Meir

When the lockdown was over, the stores on the shopping street Meir reopened. Retailers took safety measures of all kinds. The municipality created road markings to enable crowd control and ensure physical distancing.

31st March 2020

Collection: FelixArchief, inv. nr 2876#82

Iftar ‘on wheels’

Celebrating ‘Iftar’ — breaking the fast together after sunset — was not possible during this Ramadan. Therefore some mosques, such as El Fath, delivered Iftar meals by cargo bike to people who were alone or in poverty.

12th April – 13th May 2020

Collection: FelixArchief, inv. nr 2920#6

’t Akkoord plays music for De Fontein

Since seniors turned out to be more vulnerable victims of the coronavirus, many inhabitants of care centres and service flats had to stay at home. The musical band ’t Akkoord gave a physical distance concert in front of residence De Fontein to provide some musical distraction.

10th May 2020

Collection: FelixArchief, inv. nr 2893#2

Composer Zita Bružaitė’s piece “Anxiety”

When the quarantine was announced on March 16, composer Zita Bružaitė started creating her new piece “Anxiety” (Lith. Nerimas). Every day, she devoted at least half an hour for this work. The manuscript of the composition donated by Bružaitė to the museum reflects various moods and conditions that the artist had undergone on each day of the quarantine.

T-shirt

Spending her time at home, Gintautė focused on her favourite hobby, embroidery. Having asked her friends on Instagram what represented the current situation to them, she embroidered thirty-three different quarantine stories on her old T-shirt. The stories depict different symbolic ideas, nostalgic things, and relevant issues such as toilet paper and respirators. When a follower asked her to embroider something magical, she decided to interpret this through an image of ‘a coronavirus in a glass jar’. The T-shirt was given to the museum by Gintautė Riabovaitė. 

Cherry blossom trees online

Spring is the time when all the people of Vilnius go to the ‘sakura orchard’ to admire the blooming trees. Yet this spring, in order to protect the people and limit inevitable gatherings, Vilnius City Municipality in cooperation with the telecommunication company Telia installed cameras in the orchard and organised live web-streaming of the blooming sakura cherry trees. Vilnius City Municipality donated the informative sign to the museum.

A ticket from Bali

In March 2020, when the borders of most of the countries were closed suddenly, travellers were faced with huge challenges. The Ministry of Foreign Affairs of the Republic of Lithuania started arranging repatriation flights from the countries with the biggest numbers of held-up registered citizens. The last flight from Bali Island took place on March 28-29. Ugnė Karaliūnaitė, who returned home on that flight, gave her tickets to the museum.

A template for face shields

At the rapid onset and spread of this viral infection, Lithuanian health care institutions did not have enough protective equipment, whereas the acquisition of such protective gear became next to impossible. In response to the situation, the School of Robotics developed a 3D mask print template, which businesses and individuals used to print over fifty thousand face shields for health workers in a very short period of time. Paulius Briedis (VšĮ Robotikos mokykla) donated the template to the museum.

„Žiurkėno lauknešėlis“

Įsisiūbavus koronaviruso pandemijai, kai žmonės nebegalėjo lankytis vieni pas kitus, šis „žiurkėno lauknešėlis“ buvo atsiųstas kaip alternatyvi gimtadienio dovana. Lauknešėlį sudarė du tualetinio popieriaus ritinėliai, maišas makaronų ir keletas skardinių konservų: visa tai ypač pravertė pradėjus taikyti pirmąsias kovos su koronavirusu priemones Vokietijoje. Daugelis šių produktų buvo išnykę iš parduotuvių lentynų. Siuntėjas – bendrovė „Žiurkėnas“ iš Žiurkėnų gatvės Žiurkėniškėse.

Ambergas, 2020 m. balandžio 18 d.

Padėkos laiškas paštininkams

Bendrovė „Vokietijos paštas“ gavo šį savadarbį atviruką, kuriame dėkojama visiems jos pašto išnešiotojams: per koronaviruso pandemiją išaugus laiškų ir siuntų kiekiui, jiems tekdavo pakelti ypač didelį stresą. Dėl kovos su koronavirusu priemonių vis daugiau namų ūkių ėmė užsisakinėti namo pristatomas prekes. Nuo tada užsakymų pristatymas neretai būdavo bekontaktis. Šis atvirukas, kaip ir vakariniai plojimai sveikatos priežiūros specialistams, gali būti laikomas solidarumo su paštininkais gestu ir ženklu. Ant atviruko matosi spaudas, kuriame pavaizduotas sniego rutulys su Kelno katedra.

Kelnas, 2020 m. kovo 30 d.

Neeilinio meto dienoraštis

Šioje menininko Hasso von Henningeso publikuotoje knygoje paskelbti 20-ies autorių tekstai, kuriuose įamžintos jų kasdienės patirtys ir rutina bei koronaviruso pandemijos laikotarpio nuo kovo iki balandžio įspūdžiai. Šių savaičių eigą savaip pakreipė kovos su koronavirusu priemonės ir saviizoliacija. Dalis tekstų autorių minčių užrašytos ranka, dalis – skaitmeniniu būdu. 260 puslapių apimties knyga buvo išleista 32 kopijų tiražu.

Niurnbergas, 2020 m. kovo–balandžio mėn.

Koronaviruso laikų atvirukai

Menininkė Susanne Schattmann ėmėsi akcijos paštu: savo šeimai ir draugams ji išsiuntė senus atvirukus, padengtus akrilo dažais, ir paprašė juose ką nors pavaizduoti bei atsiųsti jai atgal. Į šį prašymą atsiliepė daugiau nei 50 paties įvairiausio amžiaus žmonių. Atvirukų motyvai ir technikos taip pat yra pačios įvairiausios: nuo akvarelės ir fotografijos iki ekspresyvių ir ikoniškų vaizdų. Kai kurie atvirukai perėjo per ne vienas rankas ir buvo interpretuoti keleto autorių, o vieną jų papuošė ir autorinė daina.

Niurnbergas, 2020 n. kovo–birželio mėn.

Savadarbės naudojimosi „Skype‘u“ ir „iPad‘u“ instrukcijos senjorams

Koronaviruso pandemija labai paskatino skaitmeninimą. Apribojus kontaktus, didelė dalis bendravimo persikėlė į skaitmeninius kanalus. Todėl C. Rauchas įteikė „iPad‘ą“ savo 80-mečiams tėvams, kad galėtų su jais bendrauti akis į akį. Kadangi šie garbaus amžiaus senjorai neturi jokios naudojimosi kompiuteriu, išmaniuoju telefonu ar internetu patirties, jis sukūrė nuoseklias naudojimosi instrukcijas, kurias kartu su įtaisu jiems išsiuntė paštu. Instrukcijose paaiškinama, kaip naudotis juo ir programos „Skype“ momentinėmis žinutėmis.

Dortmundas, 2020 m. kovo 22 d.

Tandle Hills

Iš sausakimšų parkų, žaidimų vietų ir vaikams skirtų klubų į atvirus laukus, aukštą žolę, dangų ir erdvę... Tandle Hills gamtos parkas yra ir liks mūsų prieglobsčio vieta. Vaikams reikia laisvos beribės erdvės, laiko ir galimybės žaisti nevaržomiems namų, suaugusiųjų ir juos supančio pasaulio taisyklių. Būtent tai mus ir gelbėjo kritiniais momentais.

Vaikų palatos slaugytojos su išpuoštais skydeliais

„Oldamo karantino muziejus“ yra skaitmeninis projektas, kurį įgyvendinant renkami vietos gyvenimą per COVID-19 pandemiją įamžinantys kadrai. Projekto sumanytojai paprašė vietos bendruomenės padėti užfiksuoti ir patyrinėti šį laikotarpį, kad skaitmenine laiko kapsule būtų galima pasidalinti su Oldamo ateities kartomis.

Meškinas lange

Oldamo galerija paskelbė devynias skaitmenines parodas: „Gyvenimas per karantiną“, „Gerumas“, „Objektai“, „Kūryba“, „Pokyčiai“, „Žinutės“, „Gamta“, „Sportas“ ir „Darbas“. Rugpjūčio mėnesį buvo paprašyta pateikti ir rašytinių liudijimų – žmonių „karantino laiškų“.

Socializavimasis ribojant socialinius kontaktus

Šiuo metu esame gavę virš 300 nuotraukų ir rašytinių liudijimų, kuriuos atsiuntė 80 žmonių. Taip pradėjome kaupti unikalų archyvą, kuriuo naudodamasi galerija galės papasakoti ateities kartoms, kaip per pasaulinę pandemiją čia gyveno žmonės.

Pašok ir papozuok!

Mergaitė iš pagrindinių darbuotojų grupės nepraranda aktyvumo mokykloje.

Koronasolidarumo apyrankė

Šias apyrankes Visuomenės ministerija išdalino nacionalinės administracijos darbuotojams. Ant jos matome piktogramas, vaizduojančias higienos priemones, kurių laikantis tolesnis COVID-19 plitimas turėtų sulėtėti.

Sienos kirtimo punktas

Ši nuotrauka Lichtenšteino Rugelio savivaldybėje, esančioje pasienyje su Austrija, buvo padaryta tuo metu, kai siena buvo uždaryta. Užrašas ant ženklo: „Visas eismas per sieną (įskaitant pėsčiųjų judėjimą) sustabdytas.“

Įspūdžiai iš Vaduco: autobuso stotelė

Autobuso stotelė Vaduco savivaldybėje: visuomeninis autobusas ir plakatas, kuriame keleiviai ir vairuotojai informuojami apie apsaugines priemones.

Įspūdžiai iš Rugelio: skelbimai

Rugelio savivaldybės paštas.

Kairėje – informacija apie tai, kad nuo 2020 m. balandžio 20 d. paštas dirbs nustatytomis valandomis. Iki tol jis buvo uždarytas.

Dešinėje – perspėjimas ir prašymas laikytis atstumo bei, jei įmanoma, atsiskaityti ne grynaisiais pinigais.

„Gesperrt“: skelbimas Balcerso savivaldybėje

Nuo 2020 m. kovo vidurio iki gegužės vidurio visos viešos žaidimų aikštelės ir Lichtenšteino Balcerso savivaldybės žaidimų aikštelės buvo uždarytos. Šie skelbimai buvo iškabinti visose tokiose vietose.

Jenny Mclean prisimena Nidiyą

Sodai „Boundary Way Allotments“ yra už poros šimtų jardų nuo mano namų. Vakar ten susitikau jamaikietį Tony Mcleaną, ir mudu pradėjome kalbėtis apie šį projektą. Jis papasakojo, kad kaip tik tuo metu jo žmona Jenny buvo savo geriausios draugės Nidiyos, mirusios nuo COVID-19, laidotuvėse. Kai šįryt su ja kalbėjausi, ji mielai sutiko ateiti į sodus pabendrauti, nes buvimas ten ją labai nuramina. Dalyvaudama savo geriausios draugės laidotuvėse ir prisimindama 33 metus trukusią draugystę su Nidiya, ji jautė kone fizinį pykinimą. Kaip matyti, Vulverhamptono mieste nuo ligos labiausiai nukenčia juodaodžiai ir azijiečiai.

Plojimai Nacionalinei sveikatos tarnybai

Royus Mehta, vienas iš 10-ies projekte dalyvavusių menininkų, šią nuotrauką įtraukė į kolekcijos nuotraukų, darytų Londono priemiesčiuose, dešimtuką. Savo apsisprendimą jis komentavo taip: „Aš pasirinkau Shuvaseesho Daso nuotrauką „Londono plojimai Nacionalinei sveikatos tarnybai“. Turėjau ir kitų favoričių, tačiau ši apibendrina tai, ką karantino metu išgyveno daugybė žmonių. Kadre matome poros gyvenimo kontekstą, o plojimai balkone gali reikšti tik viena – dabartinį palaikymą Nacionalinei sveikatos tarnybai. Visa tai ir nelinksmos jų veido išraiškos – štai kodėl tai išties stipri nuotrauka.“

Šėliojimas laikantis saugaus atstumo

Galinės gatvės pramogos šiltą pavasario dieną. Dvi draugės dūksta, kol permirksta iki paskutinio siūlo, o kibiruose nebelieka nė lašo vandens. Nekaltas jų kikenimas ir protesto šūksniai primena buvusias ir būsimas dienas.

Juliette, Juliette (gatvės garsai)

Pavasariui atnešus šviesesnį, šiltesnį orą, vienas maloniausių savo atokvėpio akimirkų praleisdavau ilsėdamasi sode. Karantinas, kurį lydėjo staigus simptomų paūmėjimas, reiškė, kad ši mažytė brangi lauko erdvė eilinį kartą tapo mano įprasta užuovėja. Tai vieta, kurioje mano pasaulis – ir vėl tik vėjo dvelksmas, skambus paukščių čiulbesys, žaidžiančių vaikų krykštavimas arba pavasario saulės užmerktos mano akys. Būti šioje atokvėpio saloje žinant, kad gyvename taip arti vieni kitų, yra tikras stebuklas.

Vienlaicīga matu griešana

Divu kaimiņos esošu māju dārzos vienlaikus notiek matu griešana. Labajā pusē redzamais dārzs pieder štata fotogrāfam Alun Bull.

Apsauginė kaukė

Šią kaukę susidūrus su COVID-19 sukelta sveikatos krize pagamino Alleure kurianti skrybėlių dizainerė Isabelle Mathieu. Jos kūrinys buvo sumanytas taip, kad būtų galima bendrauti su kurčiais ir neprigirdinčiais asmenimis arba nebyliais. Įgyvendinant projektą buvo bendradarbiaujama su ateljė „Relab de Liège“, kuri pasirūpino lazeriniu medžiagų sukirpimu, kad medžiagos kraštai prie skydelio nenusidėvėtų.

Nors bučkiams ne, širdis vis tiek čia!

Ženkliukas, kuriame raginama laikytis fizinio atstumo per koronaviruso krizę.

Viskas bus gerai (rimtai!)

Rankomis piešta dekoracija, kurioje per karantiną, paskelbtą dėl koronaviruso krizės, perteikiama vilties žinutė.

Po lietaus... visada šviečia saulė. Likime namie!

Šį piešinį per karantiną sukūrė mama ir vaikai. Kasdien ant namo fasado kabinamas piešinys puošdavo pirmojo aukšto langą.

Dingusios riedlentės

Kai 2020 m. kovo pabaigoje Jungtinėje Karalystėje buvo paskelbtas karantinas, gyvenimas beveik visiškai sustojo. Nebeliko ir įprastų pramogų. Nuotraukoje – tuščia riedlenčių aikštelė Škotijos Perto miesto South Inch parke.

Leprekonai ir vaivorykštės

Netrukus, kai prasidėjo karantinas ir, savo ruožtu, mokyklinė veikla persikėlė į namus, daugelio šeimų viltis ir nerimą perteikdavo žaismingi meno kūriniai jų namų languose.

Grafičiai valdo, OK?

Prasidėjus maždaug antrajam karantino mėnesiui, įprastą užuojautą papildė naujo pobūdžio reakcija – provokatyvus protestas. Šis grafitis buvo sukurtas po Škotijos Perto miesto Inveralmondo rajone esančiu tiltu, kuriuo per Almondo upę eina A9 kelias.

Karantino piešiniai kreida

Per karantiną vaikams teko prisiminti senesnius žaidimų arčiau namų būdus. Tokie kreida išmarginti šaligatviai ir žaidimų brėžiniai buvo pastebėti ne vienoje vietoje, šiuo atveju – Škotijos miesto Perto centre.

Spalvoti akmenukai

Karantinui einant į pabaigą, vaikai šalia mokyklų ėmė palikti išpieštus akmenukus – solidarumo ir užuojautos ženklą.

Čia matome dalį vadinamojo šeimos karantino vikšro šalia Škotijos Perto miesto Moncrieffe pradinės mokyklos.

Iš Budapešto

Žmonėms pradėjus šluoti parduotuves ir kaupti atsargas, man irgi kilo mintis pasirūpinti derama apsauga – žinoma, savitu ir išskirtiniu būdu. Pasirinkau viduramžių maro daktaro kaukės pavyzdį. Buvau įsitikinęs, kad, jei tai padėdavo viduramžiais, tai padės ir dabar. Kaukę gavau pačiu laiku, balandį. Dėvėdamas ją visą savaitę ėjau apsipirkti, vaikščiojau gatvėmis ir važinėjau viešuoju transportu. Kad ir kur būdavau, kalbos nuščiūdavo, o žmonės aplinkui pašiurpdavo. Man iki šiol tebeskambina profesionalūs fotografai ir prašo nusifotografuoti gatvėje. Ar pandemija, ar ne, žmonės niekada neturėtų pamiršti humoro jausmo, net jeigu jis ir niūrokas.

Iš Mošonmadjarovaro

Viskas prasidėjo kovo 13-osios vakarą, kai buvo paskelbta, kad nuo kito pirmadienio nebegalėsime eiti į mokyklą. Mums visiems atrodė, kad tai truks savaitę kitą... Paaiškėjo, kad klydome.

Šios kaukės pagamintos iš lino. Spalvotos – vaikams, o trisluoksnės baltos – visiems kitiems. Tikiuosi, kad netrukus viskas grįš į įprastas vėžias. Jau dabar padėtis gerėja: mes galime dalyvauti vasaros stovyklose, kur mane ir vėl supa draugai!

Iš Mezėkevešdo

Kaukę mano vestuvėms pasiuvo vietos siuvėja. Pritrūkus laiko, ji liko neišsiuvinėta. Mūsų šeima kilusi iš matyó bendruomenės, taigi jau kelių kartų moterys nuostabiai siuvinėja drabužius ir puošmenas.

Kovo 21 d. Mezėkevešde įvykus vestuvėms, mano mergina Beáta Görzsöny tapo mano žmona Beáta Kiss :) Dėl taikytų saugumo priemonių tą dieną dalyvavo tik keletas svečių. Viena vertus, keista patirtis, kita vertus, neįkainojamas prisiminimas.

Iš Debreceno

Vietos naujienose ir internete perskaitėme, kad valdžia kreipėsi į piliečius su prašymu padėti siūti kaukes namuose. E. paštu nusiuntėme prašymą mus užregistruoti ir gavome teigiamą vieno iš Debreceno bendruomenės centrų atsakymą. Jie atvežė visas medžiagas, gumyčių ir kaukės šabloną. Paskui viskas ėjosi kaip per sviestą. Vyras braižė, sūnus (kuris dirba mažesniu pajėgumu) sukirpo, o aš susiūdavau ir užbaigdavau. Per keletą dienų pasiuvome daugiau nei 150 kaukių. Buvo ir smagu, ir tikrai naudinga!

Iš Herendo

Aš esu iš Herendo. Dirbdami kartu su keliais padėjėjais, siuvyklomis ir rėmėjais, Veszprémo apskrityje savanoriškai pasiuvome ir nemokamai išdalinome apie 50 000 kaukių. Dauguma jų atiteko ligoninėms ir vaistinėms.

Naujas kitoniškumas

Paprašėme lankytojų atsiųsti mums savo nuotraukų su kaukėmis. Šios privalomomis tapusios kaukės pakeitė viešųjų erdvių lankytojo veidą. 2020 m. liepa.

Paveldas šalimais

Prasidėjus karantinui, paprašėme žmonių įsivaizduoti, kad jų namai yra muziejus, o mėgstamiausią „eksponatą“ pristatyti vaizdo įraše. Alfonso mums papasakojo, kad su šia skrybėle sieja daugybę prisiminimų apie savo šalį – Meksiką. 2020 m. balandis–gegužė.

Krizės antropologija

Daugiau nei 20 antropologų, bendradarbiavusių su muziejumi karantino laikotarpiu, pateikė tam tikras įžvalgas apie tai, kas vyksta ir kokių pokyčių savo gyvenime žmonės gali tikėtis viskam pasibaigus. Jų straipsnius paskelbėme savo muziejaus interneto svetainėje. Ši nuotrauka panaudota Álvaro Alconada‘os straipsniui „Sustoję apmąstymų laike“ iliustruoti.

Joje matome užrašą „Nelieskite manęs! Aš galiu būti užsikrėtęs!“ 2020 m. gegužė–birželis.

Langas į pasaulį

Savaitėmis, kai vengdami COVID ispanai turėjo izoliuotis namuose, jų namų langai buvo vienintelis būdas pamatyti, kas vyksta išorėje – jų gatvėje ar kvartale. Todėl paprašėme jų atsiųsti savo nuotraukų. Šioje nuotraukoje, padarytoje pro Anos langą, matome, kad ir būnant izoliacijoje galima išvysti vaivorykštę. 2020 m. balandis–gegužė.

Naujoji kasdienybė

Savo bendruomenės taip pat paprašėme atsiųsti nuotraukų, kuriose būtų įamžintas sugrįžimas į keletą mėnesių nelankytas vietas. Ángelio atsiųstoje nuotraukoje matome pirmą po ilgos pertraukos apsilankymą bažnyčioje. 2020 m. birželis.

Bendruomeninio šokių renginio „Poikkeusliike“ („Išskirtiniai judesiai“) dalyvis Helsinkio Ruoholahti rajone, 2020 m. kovo 27 d. Internetinio šokių renginio dalyviai iš visos Suomijos 20 minučių vienu metu šoko savo pasirinktoje vietoje.

Freska „Superhoitaja“ („Superslaugytoja“) – tai padėka slaugytojams už darbą per koronaviruso pandemiją. Kolektyvo „Molotow Finland“ meninis grafitis, kuriuo reiškiama pagarba sveikatos priežiūros darbuotojams, papuošė pastato sieną Helsinkio Vallila rajono Konepaja kvartale, 2020 m. balandžio 28 d.

Helsinkio Arabianranta rajone veikiančių bendruomeninių senelių namų „Loppukiri“ gyventojai vakarus leido dainuodami kartu, 2020 m. kovo 19 d. Per karantiną vyresni nei 70 metų amžiaus gyventojai vengė fizinio kontakto.

Helsinkio vokiečių mokyklos 3B klasės mokiniai per gamtos pažinimo pamoką, surengtą Sinebrychoffo parke, 2020 m. gegužės 26 d. Gegužės viduryje mokykloms atnaujinus veiklą, vienos pamokos buvo rengiamos lauke, kitos – viduje. Antrame plane – mokytoja Anmol Dogar, atsakinga už specialiuosius ugdymo poreikius.

Nepaisydama koronaviruso, organizacija „Hurstin apu“ dalino maistą skurstantiesiems ir sunkiai besiverčiantiems žmonėms Helsinkio Kallio rajone, 2020 m. balandžio 17 d. Dėl būtinybės laikytis saugaus atstumo buvo atsisakyta stoviniavimo eilėje, o maistas buvo dalinamas iš karto, kai žmonės jo ateidavo. Labdaros organizacija visus metus dalina maisto ir drabužių davinius tiems, kuriems reikia pagalbos, bei organizuoja įvairius renginius.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai, mes, Slovėnijos etnografijos muziejaus – socialiai atsakingos įstaigos – darbuotojai, susimąstėme, ką galėtume padaryti šioje situacijoje, o svarbiausia – kaip šiomis aplinkybėmis galėtume padėti žmonėms. Nusprendėme rinkti pradėjusius plisti anekdotus su viltimi, kad žmonės pralinksmės ir nusimes kasdienybės rūpesčius, baimes ir nerimą, susijusį su liga, izoliacija bei vienatve.

Kita vertus, taip pat norėjome visuomenės būseną iliustruoti anekdotais, kurie yra neatsiejama mūsų dvasinės kultūros paveldo dalis. Štai vienas anekdotas: jei spręstume pagal anekdotų skaičių, linksmesnės pandemijos dar nėra buvę. Arba kad anekdotai apie koronavirusą plinta greičiau nei pats virusas.

Vienas pagrindinių anekdoto bruožų yra tai, kad jie perduodami žodžiu, tačiau šį kartą teko sėdėti namie, tad viskas persikėlė į internetą ir plito šiuolaikiniais komunikacijos būdais.

Per du mėnesius surinkome daugiau nei 1 000 anekdotų. Juos galima pamatyti pagrindinės muziejaus salės vaizdo projekcijoje ir priešais muziejų stovinčiame stende, kuriame kas savaitę paskelbiamas naujas anekdotas. Vasaros muziejų nakties renginiui, vykusiam 2020 m. birželio 20 d., parengėme parodą „Koronski humor“.

Parodos „Koronahumoras: anekdotai COVID-19 pandemijos metu“ akimirka (parodos dalis „Mokymasis iš namų palyginti su darbu iš namų“).

Išvyka automobiliu sušvelninus karantiną: Sami Nasr iš Monachano grafystės mėgaujasi gaiviu vėjeliu pro automobilio langą.

Tara McCarron iš Monachano grafystės kartu su kolege darbuojasi COVID-19 pacientų skyriuje.

Nuotrauka, per karantiną padaryta Monachano grafystės šiaurinės dalies kelyje.

Monachane gyvenantys Glennas Murphy ir jo šeima karantino metu nubėgo maratono distanciją aplink savo namą bei surinko daugiau nei 13 500 EUR Monachano pirminės grandies specialistams.

Kaukė, išsiuvinėta našlaitėmis

„Esu didelė siuvinėjimo gerbėja ir puikiai žinau, kiek laiko tai pareikalauja. Didelę laisvalaikio dalį taip pat praleidžiu siuvinėdama. Ši kaukė yra dvisluoksnė ir pasiūta rankomis. Našlaites papuošimui pasirinkau dėl dviejų priežasčių: tai viena pirmųjų pavasarinių gėlių, sužydėjusių kaip tik tuo metu, kai Vengrijoje prasidėjo pandemija. Be to, ji simbolizuoja atgimimą ir viltį kovojant su virusu.“

Technologijos ir kūrybinė išmonė

„Per karantiną abu su vyru dirbome iš namų. Mano kasdienybės ritmas tolygus ir gana intensyvus. Jo darbo krūvis – kaip kada, bet kontrolė griežta, o darbas ekrane retkarčiais tikrinamas. Tačiau padėtis, kai darbotvarkė tuščia, bet žinai, kad namie veiklos netrūksta, gali stipriai erzinti. Buvo rastas sprendimas – mediniai iešmeliai. Kol aš dirbu, neišsijungia ir kitas ekranas.“

Svarbiausias parodos eksponatas

„Nepaprastai mėgstu leisti laiką kurdama papuošimus. Šis kūrinys buvo sumanytas kaip svarbiausia Velykų puošmena. Tuo metu savo šeimos nebuvome matę daugybę savaičių, o kasdienis televizoriaus žiūrėjimas siekiant sužinoti naujausią informaciją apie virusą buvo tapęs įprastu. Esu tikra, kad šiek tiek humoro gali gerokai praskaidrinti mūsų dienas.“

Kaukės su idėja

„Kai tik Vengrijoje prasidėjo pandemija, žmonės puolė šluoti kaukes, todėl aš nusprendžiau pasisiūti savo – atrodė, kad tai vienintelis sprendimas. Pradėjau ieškoti aukščiausios kokybės medvilnės marškinėlių, kurių nugarą galėčiau panaudoti 6-ioms kaukėms.

Ši nuotrauka man reiškia daug, nes Italija – ne tik mano mėgstamiausia šalis, bet ir šalis, kuri su virusu susidūrė pirmoji Europoje. Itališkas posakis dare una mano reiškia ištiesti pagalbos ranką. Ką tik nukirpta šių marškinėlių rankovė – tiesiogine prasme simbolizuoja trūkstamą pagalbą, kurią Italijai turėjo suteikti šalys, iš kurių atvykstantys turistai iš esmės yra pagrindiniai tokių prekių pirkėjai.“

Lyginimo lenta

„Per pastarąsias septyniais savaites ši lyginimo lenta tapo gerokai didesne mūsų kasdienybės dalimi nei buvo dešimt pastarųjų metų.

Jos aukštis reguliuojamas, todėl ji tobulai tinka laikyti kompiuteriui per mano vaiko internetines pianino pamokas: taip mokytoja puikiai mato ne tik jo laikyseną, bet ir pirštus. Vien dėl to vertėjo ją įsigyti.“

Kartu, bet atskirai

Motina ir dukra kalbasi telefonu. Motina gyvena slaugos namuose, bet laikydamosi taisyklių ir saugaus atstumo jos galėdavo pasimatyti.

Važiuokit namo!

Per Velykas retai gyvenamą vietovę užplūdo žmonės, išsiruošę į žygius po gamtą, nors pagal Danijoje galiojusias taisykles jie turėjo izoliuotis namie. Pasipiktinęs miniomis žmonių, vietos gyventojas pagamino ir šalikelėje pastatė ženklą „Važiuokit namo!“. Tiesa, kaimynai šiam poelgiui toli gražu nepritarė, todėl ženklą jis galiausiai nukėlė.

Gimtadienis

Gimtadienis be svečių! Dėl viruso uždarius slaugos namus, žmonės neteko galimybės lankyti artimųjų. Štai kodėl balandžio 2 d. lauke priešais slaugos namus išsirikiavo 91-ąjį gimtadienį šventusios Grethe‘ės Gertsen šeima. Ji pati sėdi prie lango.

Slaugytoja

Su muziejumi kasdien susisiekia žmonės, kuriems viskas staiga apvirto aukštyn kojomis. Paprastai ortopedinės chirurgijos skyriuje dirbanti slaugytoja Charlotte Høj Opheim-Winje per keletą dienų buvo apmokyta teikti pagalbą koronavirusu užsikrėtusiems pacientams Farsio ligoninėje. Dabar jos istorija taps žinoma ir ateities kartoms.

„Netto“

Prieš pirkėjams užeinant į prekybos centrus ir maisto prekių parduotuves, jie raginami būti dėmesingais vieni kitiems ir darbuotojams bei laikytis atstumo. Parduotuvės žmones informuoja ir apie tai, kad priežasties kaupti atsargas nėra, nes prekės, kaip ir anksčiau, atvežamos kasdien. Ženklai ir įspėjimai – svarbi mūsų muziejaus liudijimų apie šią labai ypatingą situaciją dalis. Vėliau kai kurie iš jų taps muziejaus kolekcijos dalimi. Muziejus taip pat bendradarbiauja su mero komanda, kad gautų sprendimų santraukas ir kitus svarbius savivaldybės dokumentus.

Østerbrogade

Ištuštėjusios gatvės ir miesteliai. Iš namų neišeinantys žmonės – taip pat svarbi liudijimų, kuriuos šiuo metu renka muziejus, dalis.

Faktai

Rankų dezinfekantas, plastikinės pirštinės ir ženklai, kaip elgtis prekybos centre, įskaitant informaciją apie maksimalų žmonių skaičių parduotuvėje. Netikėtai – visai kitaip nei anksčiau – apsipirkti tapo rizikingu reikalu. Šiuo metu muziejus stengiasi tai įamžinti: jo akimis, COVID-19 krizė yra unikali galimybė įamžinti istoriją, kurios liudininkai esame mes patys. Muziejus teikia didelę svarbą medžiagai, iliustruojančiai visus einamuosius pokyčius.

Pirkinių vežimas

Iki pandemijos šis vežimas reiškė apsipirkimą savaitgaliais, iš reikalo, į šoną nustumiant kur kas patrauklesnius užsiėmimus. Vilkdavome jį kaip jungą; žiūrėdavome į jį tik kaip į praktišką naudoti daiktą. Dabar, per karantiną, jis reiškia galimybę išeiti į lauką, prasiblaškyti.

Drabužių džiovykla

Kadangi mano žmona (ta pati, kuri atsiuntė pirkinių vežimo nuotrauką) nuotoliniu būdu dirba mūsų kambaryje, kurį vadiname biuru, man tenka apsiriboti mūsų svetaine, valgomuoju... Tačiau mūsų ankstesniajame gyvenime mūsų biuras buvo pianino kambarys, dainavimo kambarys, kompiuterinė, tapybos studija, o kas 2–3 dienas – džiovykla.

Dabar Pūkis ir aš gyvename mūsų valgomajame / džiovykloje. Guodžiuosi, kad per karantiną lyginimas tapo nebeaktualus (…), tai bent jau netenka gyventi dar ir lyginimo kambaryje.

Išmanusis telefonas

Prasidėjus karantinui, išmanusis telefonas man tapo labai svarbus, nes galiu paskambinti savo šeimai, bičiuliams... Naudodamasi juo bendrauju ir su savo mokytoju.

Savo senąjį telefoną sudaužiau savaitgalį iki karantino, o kitą spėjau nusipirkti pačią paskutinę minutę – trečiadienį, kai visos parduotuvės užsidaro vidurdienį. Parduotuvėje buvau 11 valandą ryto. Koks palengvėjimas!

Spąstai 2020 / Manęs čia nėra 2020

„Nors mano tėvų namas daug didesnis negu studija Bukarešte, kurioje gyvenau iki karantino, jaučiuosi lyg būčiau viename iš didžiųjų zoologijos sodo narvų, kur gyvūnai gyvena jų natūralią buveinę imituojančiomis sąlygomis, bet vis tiek liūdi laisvės.“

Projektas „Namai yra visur“: išorės nėra, 2020 / Mes jums paskambinsime, 2020

„Deja, dėl šios situacijos vieninteliais namais esu priversta laikyti savo butą. Piešdama kažkiek pabėgu ir persikeliu į įvairias erdves, kurių atmosfera panaši. Nors būsena, kurią perteikiu, yra vienatvė ir nuobodulys, mano nuomone, šis laikotarpis labai naudingas meninio tobulėjimo ir kitomis prasmėmis.“

Saviizoliacijos dienoraštis, fragmentas, 2020

„Serija „Kuri šiandien diena?“ yra trumpas saviizoliacijos dienoraštis, kuriame iliustruojamas mano asmeninis beveik mėnesį trukęs prisitaikymo procesas įsisiūbavus pandemijai. Jis prasidėjo kaip universiteto užduotis, tačiau šiais mėnesiais tapo vienu didžiausią gydomąjį poveikį turinčiu užsiėmimu.

Dienoraštį sudaro dvi dalys: pirmoji atsako į klausimą „Kur aš esu?“ ir daugiausia atspindi psichologinius pokyčius, nulemtus labai pasikeitusios tikrovės gyvenant tarp keturių sienų, kurioje atsidūrėme per vieną naktį. Antrojoje keliamas klausimas „Kur aš norėčiau būti?“ ir nostalgiškai iliustruojami maži, kadaise mums bendri troškimai, šiomis dienomis nuolatos prasibraunantys į mūsų mintis.“